Edukacinė kelionė į Pietų Lenkiją

Ankstų spalio 26 dienos rytą 7b ir 7e klasės keliautojai kartu su mokytojais Neringa Reisiene, Povilu Vanagu ir Irena Vėbriene išsiruošė aplankyti kaimyninę Lenkiją. Maršrutas išties įspūdingas – vienos seniausių druskų kasyklų Veličkose, karališkoji Krokuva, menanti didingą Lietuvos istoriją, ir užburianti Tatrų kalnų ramybė Zakopanėje.

Įveikę daugiau nei 770 km vakarop pasiekėme pirmąjį mūsų kelionės tikslą – ramų miestelį, kuriame aplankėme senąsias druskų kasyklas. Tuneliai čia nusitęsę kone 300 km, o giliausia vieta – 327 m. Veličkų kasyklos atspindi kalnakasybos technologijų pažangą ir vystymąsi, darbo organizavimo ir vadybos plėtrą. 1980 m. rugsėjo 8 d. šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką. Druskų prisodrintas oras, klaidūs požeminiai labirintai bei žmonių kruopštumas nepaliko nė vieno abejingo.

Antros dienos tikslas – žavus kalnų miestelis Zakopanė, įsikūręs Tatrų kalnų papėdėje. Keltuvu pakilome į Gubaluvkos kalną, iš kur atsivėrė nuostabi Tatrų bei kaimyninių kalnų masyvų – Gorcų, Pieninų ir Beskidų – panorama. Ekstremalių pojūčių mėgėjai galėjo pasigalynėti su vėju – išbandė vasaros rogučių trasą, o smaližiai mėgavosi to regiono saldumynais bei sūrių gausa.

Trečią kelionės dieną vykome į karališkąją Krokuvą, kuri nebuvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą ir jos senamiestis įtrauktas į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą. Nors mūsų nelepino oras, ištvermingai priėmėme mums mestą iššūkį: ekskursiją pradėjome nuo legendinio slibino Krako, kur, manoma, pradėjo kurtis šis miestas. Ypač sužavėjo Vavelio pilis, kadaise buvusi Lenkijos karalių rezidencija, ir katedra, kurioje palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai. Be to, čia ilsisi ir žymus poetas A. Mickevičius, Lietuvą laikęs savo tėvyne. Aplankėme Jogailos universitetą, didžiąją Turgaus aikštę, Rotušę, pučiant žvarbiam vėjui ir talžant įkyriam lietui įveikėme karališkąjį kelią, grožėjomės gotikinėmis miesto bažnyčiomis.

Šios trys įspūdžių kupinos dienos prabėgo akimirksniu. Džiaugiamės, galėdami artimiau susipažinti su Lenkijos kultūra, istorija, kuri glaudžiai susijusi ir su mūsų šalimi. Tikimės naujų kelionių ir nepamirštamų įspūdžių.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Vėbrienė