Daug kartų esame girdėję apie Suomijos švietimą, ypač dėmesys suaktyvėja paskelbus PISA rezultatus, kai vėl Suomijos mokiniai pirmauja daugelyje sričių. Suomijos mokyklas užgula įvairių šalių delegacijos, visi nori perprasti, kur Suomijos švietimo paslaptis.
Licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Ponomariovienė ir pradinių klasių mokytoja Daiva Jesilionienė kartu su dar 23 pradinių klasių mokytojais iš įvairių mokyklų 2017 m. spalio 24–27 dienomis lankėsi Turku mieste ir stebėjo pamokas keliose mokyklose. Delegacijoje buvo keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto mokslininkė Valentina Dagienė. Stažuotę padovanojo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“.
Stažuotę kuravo Turku universitetas, visame pasaulyje garsūs informatikos profesoriai Erkki Sutinen ir Mikko-Jussi Laakso, doktorantas Einari Kurvinen. Visi prisidėjo organizuodami mokyklose stebėjimo pamokas, parengę pokalbių apie Suomijos mokytojų rengimą, mokydami naudotis ugdymosi aplinka.
Nuo tada, kai prieš 40 metų įgyvendino milžinišką edukacinę reformą, Suomijos mokyklų sistema laikoma švietimo sistemų lydere ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Suomijos švietimo sistema yra orientuota į lygybę. Ji paremta idėja, kad kiekvienas vaikas turi gauti galimybę tobulėti ir išpildyti savo potencialą, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, mokomi toje pačioje klasėje. Visos mokyklos yra panašios, skirtumai menki. Vienas esminių jos principų – tame pačiame kvartale gyvenantys vaikai mokosi toje pačioje klasėje, toje pačioje mokykloje. Tai mums buvo visur pabrėžiama. Kita vertus, mums parodė ir gerokai išsiskiriančią Norssi mokyklą, kurioje praktikuojasi studentai, būsimi mokytojai. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Turku universitetu, joje nuolat zuja kelios dešimtys studentų, čia daromi moksliniai tyrimai, nuolat stebimos pamokos.
Palyginti su kitomis sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro namų darbus (iki kol pasiekia paauglystę). Tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant tiesmukiškai. Tačiau daug teikiama pagalbos.
Sužavėjo klasių ir koridorių erdvės. Suomijos mokyklos – „be sienų“. Mokymas vyksta koridoriuje, kur sukurtos atskiros mokymosi ir poilsio zonos. Mokyklos aprūpintos naujosiomis technologijomis. Gražūs, šilti mokinių ir mokytojų santykiai.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Ponomariovienė