Architektūros akcentai poezijoje

Nedaug lietuvių poetų savo eilėse apdainuoja architektūros simbolius, jos stilius, grožį. Vienas tokių – Vladas Mozūriūnas, kuriam šių metų vasarį būtų suėję 95-eri metai. Šeštos d klasės mokiniai vieną rytmetį skaitė gražiausius poeto eilėraščius, prozos ištraukas. Skaitymui mokiniai ruošėsi kelias savaites. Poezijos rytmetyje šeštokai aptarė jiems gražiausius sostinės kampelius, atsakinėjo į klausimus apie gotikos, renesanso, baroko architektūros perlus Vilniuje.

Eilėraštį „Jau varpinėje skambino šešias“ poetas skyrė Mikalojui Daukšai ir jo kūriniui „Postilė“. Šeštokams buvo sunku atsakyti į klausimą, kuriame mieste pastatytas paminklas M. Daukšai, tačiau jie pasidžiaugė turį klasėje naujai išleistą „Postilės“ tomą.

V. Mozūriūno eilėraštis „Vidudienis“ apdainuoja tiltų per Nerį grožį. Tai taip pat buvo puiki proga suskaičiuoti visus tiltus per miesto upes.

Šeštokai vaizdžiai, jautriai ir artistiškai skaitė poeto „architektūrinius“ eilėraščius – „Katedra“, „Miesto siena“, „Kada meistrų auksinės rankos…“, „Po Petro ir Povilo bažnyčios skliautais“, „Kaip lengvas muzikos akordas“ bei kt. Mokinių mokytoja Giedrė Gražulevičiūtė vaišino arbata ir sausainiais. Aktyviausieji buvo apdovanoti bibliotekininkių staigmenėlėmis.
Rasa Praninskienė