Psichologo rekomendacijos kaip elgtis karantino metu
Natūralu, kad pasaulyje sparčiai plintantis COVID-19 virusas sukelia nemažai nerimo dažnam suaugusiajam. Neabejotina, taip plačiai aptarinėjama tema vis labiau pažįstama tampa ir vaikams.
Turbūt absoliuti dauguma vaikų jau girdėjo apie COVID-19 virusą.
Tad pirma rekomendacija tėvams – neapsimetinėkite, jog nieko nevyksta. Jeigu vengsite pokalbių apie tai, kas darosi, vaikas jausis su savo nerimu paliktas vienas, pats irgi vengs dalintis su jumis savo mintimis. Tad vos išgirdę iš vaiko užuominą apie virusą, karantiną ar pan., paskatinkite vaiką pasidalinti savo jausmais ir klausimais. Šiame etape nepalikite vaikų nežinioje ir nesuteikite laisvės jų fantazijai. Kiek ir kokios informacijos reikėtų pasakoti, nuspręsti galite atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo jau turimą informaciją ar klausimus.
Pokalbį su mažesniais vaikais galima pradėti nuo žaismingos istorijos aptarimo:
https://catve.com/arquivos/15840192955e6a375f71bfd.pdf
Istorijos tikslas turėtų būti juos nuraminti, atsakyti į kylančius klausimus ir trumpai bei paprastai paaiškinti situaciją: papasakokite kas yra COVID-19 virusas, į kokius kitus virusus jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitokių ligų. Pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą.
Su paaugliais, kurie greičiausiai jau yra išsamiau susidūrę su informacija apie ligos protrūkį internete ar mokykloje, galite diskutuoti laisviau. Kartu galite perskaityti informatyvius straipsnius ar pažiūrėti video siužetus, juos aptarti. Paklauskite, ką jie galvoja apie protrūkį, ar dėl kažko ypač jaudinasi. Būtinai pasidalykite ir savo mintimis ar nerimu apie situaciją.
Antra rekomendacija – mažinkite savo ir vaikų nerimą. Nepamirškite – vaikai itin gerai jaučia tėvų nerimą. Pasikalbėkite su vaikais apie kylančius jausmus. Labai svarbu įsiklausyti, nuraminti bei paskatinti vaiką suprasti kylančius jausmus ir juos priimti. Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai). Bendraudami su vaikais stenkitės būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį.
Sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą.
Jei nerimaujate, ar žinosite kaip tinkamai atsakyti į vaikui kylančius klausimus – galite pirmiausia juos išklausyti ir pažadėti su atsakymais sugrįžti netrukus. Svarbiausia, kalbėkitės ramiai, užtikrintai ir su kuo neutralesnėmis emocijomis.
Trečia rekomendacija – papasakokite vaikams, kas yra COVID-19 virusas, kaip juo galima užsikrėsti bei kokios yra apsisaugojimo galimybės.
Padėkite vaikams suprasti, kodėl jie turi plautis rankas, kosėti ar čiaudėti užsidengiant burną ir laikytis kitų susitarimų. Suvokdami priežasties/pasekmės ryšį vaikai geriau įsimins naują informaciją.
Paaiškinkite, kaip ir kada reikia plauti rankas: rankos yra plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, prieš vaiko maitinimą, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais.
Pamokykit, kaip taisyklingai plauti rankas. Plaukite su muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus. Jis negali pašalinti tokių sudėtinių nešvarumų dalių kaip riebalai ar baltymai. Rankoms plauti pakanka ir įprasto muilo.
Patarkite, kad nesant galimybei nusiplauti rankų, rankų higienai galima naudoti dezinfekcines antibakterines servetėles arba dezinfekcinį skystį.
Ketvirta rekomendacija – domėkitės vaikų poreikiais.
Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą. Pasirūpinkite, kad jie sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, mėgstamai veiklai, buvimui gryname ore bei miegui.
Jeigu vaiko emocinė savijauta jums kelia nerimą ar susiduriate su kitais jo priežiūros iššūkiais, pasitarkite su psichologu.
Sveikatos Jums ir Jūsų artimiesiems.
Psichologė Danguolė Veršekienė