Projekto MARCH gerosios patirties išbandymas

2016 birželio 12

Ugdymo plėtotės centras įgyvendina tarptautinį Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programos projektą MARCH (angl. Make Science Real in Schools). Šio projekto pagrindiniai tikslai – padėti jaunimui aktyviai dalyvauti mokymosi procese, atskleisti mokslo reikšmę kasdieniam gyvenimui, paremti idėją, kad mokslas prisideda prie piliečių aktyvumo, pabrėžti ryšį tarp mokslinių gebėjimų ir karjeros perspektyvų.

Mūsų mokyklos komanda pasirinko įgyvendinti Graikijos gerąją patirtį – Mokslo dieną. Išbandymui paskirta paskutinė mokslo metų savaitė (gegužės 30 d. – birželio 3 d.). Pirmąją dieną 1d ir 5d klasių mokiniai pradėjo susitikimu su Akustinių tyrimų centro direktore L. Nariūniene. Ji mokiniams papasakojo apie garsą, triukšmo lygį, be to, vaikai patys galėjo pamatuoti savo keliamą triukšmą ir mobiliųjų telefonų skleidžiamą spinduliuotę. Moksleiviai sužinojo, koks triukšmo lygis yra pavojingas sveikatai, išgirdo naudingų patarimų, kaip sumažinti mobiliųjų telefonų keliamą žalą.

Pasibaigus susitikimui mokiniai traukė burtus ir išsiskirstę į 4 komandas pradėjo eksperimentus. Vienos klasės mokiniai, naudodami butelį, sodą ir actą, pripūtė balioną. Vėliau vaikai išmoko atskirti inde sumaišytus pipirus nuo druskos. Tam pasitarnavo vilnoniu audiniu įelektrintas šaukštas. Kitos klasės mokiniai pasiruošė 4 stiklines vandens – įmaišė druskos, cukraus, išspaudė citrinų sulčių ir įbėrė kavos. Ragaudami skirtingų skonių vandenį mokiniai tyrė skonio receptorius ir braižė liežuvio žemėlapį. Toje pačioje klasėje buvo atliktas dar vienas bandymas su vandenyje uždegta žvake ir stikline. Uždengus degančią žvakę stikline, vanduo stiklinėje pakildavo, o taip nutikdavo dėl to, kad ugnis sunaudodavo stiklinėje esantį deguonį. Nelikus oro slėgio, vanduo keldavo stiklinę į viršų. Trečiojoje klasėje pirmokai ir penktokai eksperimentavo su pienu. Į pieną įlašinę kelis lašus maistinių dažų, merkė indų ploviklyje palaikytą ausų krapštuką ir stebėjo, kaip vykstant cheminėms reakcijoms dažytas pienas juda lėkštėje ir susimaišo spalvos. Mokiniai taip pat rašė slaptą laišką, pamirkę ausų krapštukus piene ir citrinų sultyse. Kai popieriaus lapeliai išdžiūvo, juos pakaitino ir nesunkiai perskaitė laiško turinį: pienas ir citrinų rūgštis greičiau įkaista nei popierius, todėl palaikius virš ugnies parašytos raidės išryškėja.

Kiekvienai veiklai mokiniai skirdavo iki 30 minučių ir tada keliaudavo į kitą klasę. Mokslo dienos metu komandos apkeliavo visas 4 klases, bendravo ir bendradarbiavo, gavo ne tik teorinių žinių, bet ir patys atliko bandymus, eksperimentavo, tyrinėjo. Pabaigoje jauniesiems mokslininkams buvo įteikti Mokslo dienos dalyvių pažymėjimai.

Antrąją išbandymo dieną (gegužės 31-ąją) 6d klasės mokiniams pirmą pamoką vedė VGTU Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius, kuris mokinius supažindino su architektūros pasauliu, parodė įvairių netikėtų architektūrinių sprendimų, pristatė savo darbo specifiką. 7e klasėje lankėsi VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros lektorius dr. Andrius Arlauskas. Mokiniai sužinojo, kaip tampama mokslininku, koks yra mokslininko darbas. 8a klasės mokiniai susitiko su VGTU Medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos mokomosios laboratorijos vedėju Gintaru Jonaičiu. Jis mokiniams pristatė, kaip žmogaus biologinių signalų taikymas gali būti panaudotas valdant bioninį protezą.

Po susitikimų mokiniai burtų keliu ištraukė savo komandos raidę ir kabineto numerį, kur turėjo vykti pirmoji veikla. Pirmiausia vaikai išskyrė vaisių ir daržovių DNR, susipažino su DNR sandara, istorija ir išlankstė DNR grandinę. Paskui iš kartono gamino erdvinę figūrą – dodekaedrą. Mokiniai sužinojo, kad tai yra vienas iš penkių Platono kūnų, skaičiavo figūros sienas, briaunas, viršūnes. Dalis veiklos vyko ir mokyklos kieme: vaikai brėždami apskritimus įsitikino, kad apskritimo ilgio ir skersmens santykis lygus π. Vėliau mokiniai susipažino su miesto planavimo principais ir architekto darbu, tai jiems padėjo suvokti miestą kaip vientisą struktūrą. Vaikai gamino didelį Vilniaus miesto maketą, statė pastatus, kūrė žaliąją erdvę, jiems padėjo VGTU dėstytojai. Inžinerijos ir mechatronikos daugiafunkciame centre mokinių komandos galėjo pasigaminti robotą, gebantį piešti. Šiam tikslui jaunieji mokslininkai panaudojo dvi AA tipo baterijas, kelis baterijų laikiklius, nedidelį DC elektros variklį, karštus klijus, putplastį ir keturis flomasterius. Variklio išcentrinė jėga privertė konstrukciją judėti ir ši ėmė piešti. Dar viena veikla, kuri buvo skirta komandinio darbo ir bendradarbiavimo įgūdžiams formuoti, – per ribotą laiką iš duotų priemonių (makaronų ir zefyrų) pastatyti kuo aukštesnį bokštą. Iš pradžių leidžiama tartis ir planuoti statinį neliečiant priemonių. Pasibaigus pasitarimo laikui, leidžiama pradėti statyti. Užduoties metu mokiniai komunikuoja tarpusavyje, tariasi, nes turi pasiekti bendrą rezultatą.

Mokslo dienos metu mokiniai panaudojo ir savo anglų kalbos bei informacinių technologijų žinias, mat vienoje iš veiklų turėjo paruošti skaidres anglų kalba apie žymiausius įvairių (STEM) sričių mokslininkus pagal pateiktą planą ir paskui pristatyti jaunesnių klasių mokiniams. Mažieji po pristatymo turėjo atsakyti į vedėjų parengtus klausimus ir pasitikrinti, ką sužinojo iš pateikčių. Antrosios Mokslo dienos veiklą vainikavo Mokslo dienos dalyvių pažymėjimų įteikimas.

Birželio 1–2 dienomis licėjuje vyko Inžinerijos dienos, kurių metu ekspertais tapo III gimnazijos klasių mokiniai. Jie II gimnazijos klasių mokiniams pristatė savo specializacijos darbus, o šeštokus supažindino su filmų kūrimo ir montavimo subtilybėmis.

Įgyvendinant gerąją patirtį padidėjo mokinių susidomėjimas STE(A)M dalykais. Įvairių veiklų metu mokiniai suprato, kad ir tiksliųjų dalykų mokymasis gali būti įdomus ir įtraukiantis procesas. Vaikai taip pat patobulino savo bendrąsias kompetencijas: dirbo grupėmis, o veiklos rezultatas priklausė nuo bendro komandinio darbo, tad mokiniai bendradarbiavo, stengėsi padėti vieni kitiems, keistis informacija, perduoti ją komandos draugams. Jaunieji mokslininkai mielai imdavosi iniciatyvos, eksperimentavo, stengėsi pateikti savo idėjų, jas įgyvendinti, išsikelti naujų iššūkių.

Mokytojams šios gerosios patirties įgyvendinimas suteikė stimulo labiau domėtis STE(A)M temomis ir plėtoti šiai sričiai aktualias kompetencijas, taip pat suteikė daug teigiamų emocijų dėl mokinių patirto mokymosi džiaugsmo. Mokslo dienos gerosios patirties įgyvendinimą organizavo mokytojų komanda – Dalius Barkauskas, Aurelija Čebelienė, Rūta Filončikienė, Roberta Firavičiūtė, Vaida Garbenienė, Romualdas Kličius, Edita Lukšaitė, Mindaugas Petravičius.

Direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui Roberta Firavičiūtė